Justina Lesytė-Kateivienė Žemaičių Kalvarijoje baigė aštuonmetę mokyklą. Nors nuo pat mažumės traukė menai, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių išvyko į Klaipėdą studijuoti buhalterijos mokslų. Tokiu būdu didelę gyvenimo dalį duoną užsidirbo įvairiose įmonėse draugaudama su skaičiais. Daugiausia metų atiduota Lietuvos draudimui. Dirbo moteris tai, už ką pinigus mokėjo, tačiau siela veržėsi ir liejosi vaizdais popieriaus lapuose, bandymais suvokti dangaus ir žmogaus ryšį, noru suprasti žmogaus galimybių ribas.
Už regimojo pasaulio ribų
Nuo pat jaunystės J. Lesytė-Kateivienė stengėsi gilintis į dangaus paslaptis. Tarybiniais metais skaitydavo Pavelo Globos straipsnius ir iš jų mokėsi. Vėliau pagelbėjo mažeikiškis Vladas Daukantas. Jau būdama brandaus amžiaus įstojo į Klaipėdos netradicinės medicinos mokyklą. Po to baigė Vilniaus parapsichologijos akademijos penkerių metų kursą ir į astrologiją žiūri kaip į rimtą mokslą. Skeptikams ji turi svarių argumentų, jog astrologija paremta fizikos, astronomijos žiniomis. Moteris primena, jog jau seniai įrodyta, kad Mėnulis veikia žemę. Taip pat reikšmingas ir kitų planetų išsidėstymas. ,,Dabar mes esame įžengę į Urano veikimo laikotarpį, todėl vyrauja gamtą, politinę padėtį keičiantys įvykiai. Net asmeniniuose astrologiniuose horoskopuose pagal gimimo datą matomas planetų poveikis gimimo metu. Tolesnis dangaus kūnų judėjimas leidžia numatyti, kaip tai veiks žmogaus likimą. Taip pat gimimo laikas lemia charakterio savybes, sveikatos problemas“, – dalijasi savo žiniomis pašnekovė.
Anot moters, žmonės labai domisi savo asmeniniais horoskopais, todėl net keletą metų ji yra turėjusi įmonę, o dabar jai šis užsiėmimas tik mielas pomėgis. Dar lankydama Mažeikiuose organizuotus parapsichologijos kursus, ji mokėsi matyti žmogaus aurą, suvokti joje matomus pokyčius. Taip pat baigė ir biolokacijos (žmonių ieškojimo) kursus.
Eilėraštis – sielos muzika
Dailusis žodis J. Lesytei-Kateivienei taip pat buvo nesvetimas nuo pat mokyklos laikų. Garsėjo ir kaip puiki šachmatininkė, tačiau labiausiai savitu skvarbiu mąstymu reiškėsi literatų būreliuose bei rašydama publicistinius straipsnius į spaudą. Vėlgi dėl tų pačių pinigų trūkumo teko palaidoti svajonę studijuoti žurnalistiką. Nors moters gyvenimas nelepino, bet galbūt gebėjimas išsilieti ant popieriaus lapo ir padėjo lengviau pakelti skirtus smūgius, o dar atsitiko taip, kad likimas nuvedė pas mažeikiškį advokatą A. Peleckį. Pats kuriantis juristas, sužinojęs apie moters literatūrinius pomėgius, paragino eiti į viešumą. Taip J. Kateivienės vidiniai išgyvenimai, pamąstymai vis dažniau buvo skaitomi kūrėjų susibūrimuose, spausdinami almanachuose, kol galiausiai išleido savo kūrybos knygelę ,,Miražas“. ,,Mano kūryboje galima rasti ir prisiminimų, ir grožėjimosi gamtos stebuklu, ir nusivylimo esama politine padėtimi, apgailestavimo dėl išsivaikštančios Lietuvos...“ – paklausta apie kūrybos tematiką atsako pašnekovė.
Abstrakcija
Tyliai mąstau, kuo pasaulis gyvena.
Žvaigždėtoj padangėje taip gražu...
Girdžiu, kaip pavasario paukščiai ulbena
Ir tavo žingsnius jau girdžiu...
Ateini per laukus, rugiai kur banguoja.
Aš laukiu, o tu – ilgesys,
Nes mano gyvenimo saulė nuklydus,
Ištirpo svajonė miglos virpesy.
Renku purienas iš pievų ir klonių,
Laukiu – ateisi, manau, pas mane
Ir duoklę tau pažadėtą įduosiu.
O tu vis kažkur – nežinia.
Taip plaukia tas laikas
Tarp gėrio ir blogio,
Juk jo nepakeisi, deja...
Gyvenimas taip sutvarkytas
Ir viskas praeis kaip sapne.
Savos dalios beieškant
Pamilau laukų ramunę,
Ji išburs man laimę čia.
Ilgėjausi darnos, jaukumo
Tik uosto sielai neradau... deja.
Gamtos dalis mintyse liko.
Nors braidom miestų blizgesy.
Nauji laikai pakeitę viską;
Jei kas ne taip, – pritapti negali.
Išsklido žmonės po pasaulį,
Aerodromuos minios ūžia.
O Lietuva palikus verkia,
Kai jos vaikams tokia dalužė.
Kas Europoje, kas kitur
Savos dalios vis tebeieško.
Savoj šaly, kaip prašalaitis,
Braška gyvenimo lieptas.
Ar grįžt galės, priims namai,
Kurie širdy giliai įaugę...
Kitoj šaly – kiti darbai,
Tik ašaros akis suspaudžia.
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia 
